vaivoti

vaivóti, -ója (váiva OG13, vaĩva Ad), -ójo Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, Jn, Pc; SD¹46 žr. vaitoti: 1. Vaivósi tu, kaip manęs nebteksi, kaip yvas ūši J. Kogi čia vaivoji? Ds. Vaivója kap šimto metų senė Ign. Ko, vaikel, vaivóji, kas tau? Ant. Ana serga, vaivója Aps. Kap tik ana anejo, to pradė́[jo] vaivót Grv. Anas macnai vaĩva Ml. Gal sopa, kad net vaivója Švnč. Anas jau vaivója labai, mat skauda Strn. Ligonis visą naktį vaivójo Dgl. Guli, vaivója, nėr kam šienas pjaut Klt. Trys bažnyčioj ašarojo, mušės kriūtin ir vaivojo VoL206(Lkm). Ne tiek te gal sopa, kaip vaivója Sdk. Tas senukas, ką váiva nuolat, tai jo tėvas Prng. Tan name vaidẽnas: ir šoka, ir gieda, ir vaĩva Prng. Vaivója, ką anas gi vaivója, gal serga JnšM. Susiėmęs žandą ir vaivója, kad dantỹs sopa Krs. Gera jam vaivót, kai yra, kas gydo Upt. Tai broleliai vaivója, tai seselės dejuoja JD987. Tavęsp dūsaujame vaivodami ir verkdami šitame ašarų klony AK51. | Tik kas pradė[jo] vaivót par šitą akmenį, net strokas mañ jau ima Vdš. Girdžiu – girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis J.Jabl(Ds). | prk.: Ita pušis vaivója Grv. ^ Kam linksma, tas šoka, kam sopa, tas vaiva Prng. Serga, vaivója, ateis nedėlia – i nėr kas kavoja (juok.) Prng. Tau sopės, o ažu tave kitas, matai, vaivos (nenorėk, kad kiti tavo darbus nuveiktų) Klt. Až kitą nevaivók, savę dabok Vj. Pušis nukirsta, širdis išimta, eina keliu vaivodama (smuikas) LTR(Slk). ║ Vaivók nevaivók – močios neprikelsi Ktk. Váiva ir váiva to savo sūnaus Rš. Jin dar vis nenustoja, vaivoja ir vaivoja – jos vyras prieš savaitę numirė Mlt. 2. Vaivója mano moma, pati nežino, ko vaivója LKT316(Stlm). Jinai nieko nedaro ir tai vaĩva, kad pavargus Ign. Ažvydo sūnų i vaivót pradėjo, ale gyva žemėn nelįsi LKKXIII121(Grv). Nu, ko tau vaivót: vaikai užauklėti, duonos yr, ko daugiau reikia? Ds. Vaiva ir vaiva visą viekelį Klt. Tu tik vaivót temoki Krs. \ vaivoti; atvaivoti; išvaivoti; pavaivoti; pervaivoti; pravaivoti; privaivoti; suvaivoti; užvaivoti